Kartais rašau eiles, kurios nesirimuoja. Mano gyvenime. Jos byra tarp pirštų, padrikai sukasi sukasi ratuku... Ir išgyventos realiame pasaulyje nutūpia ant balto popieriaus. Sunkiai. Per išjaustas mintis, per liūdesį ir kančią.
Kartais suvaidintą, kartais beviltiškai nuogą. Išsiraizgo tarsi labirintų kryžkelės ir nė nesiteikia padėti. O aš dėlioju, tikrinu ir vėl išmaišau. Palietus nušluostau dulkių sluoksnį – Pasižiūriu, ar taip turėjo būti. Tuomet ieškau tinkamos vietos.. Užglaistyti, kalbėtis ir patupdyti širdies kertėj, kad pailsėtų. Tikiuosi, kad ilgam. Juk kartais rašau eiles, kurios nesirimuoja. Gal blogai pasirenku?
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|