Praeitą antradienį dalyvavau Dr. Frank Thomas Meyer paskaitoje ir žiūrėjom vieną trumpametražį filmuką. Girdžiu svajingai sakant:
-Pažiūrėk, čia tikriausiai Vokietijos metro. -Ne, čia Paryžius... O man kirba širdy. Čia gi Niujorkas. Tikrai žinau!
0 Comments
Ir taip laukiam, kol galutinai sutems ir pasirodys Niujorko žiburiai. Tomas įsijungė savo mėgstamiausią pastarųjų dienų dainą, padavė vieną ausinę ir sako: ,,o Tu kada nors prieš du metus būtum pagalvojus, kad dabar stovėsi kone ant Empire state pastato stogo ir matysi visą Niujorką?"..
Kai stovi ilgas valandas darbe, kyla daug minčių. Per šią vasarą apgalvojau iš tiesų daug dalykų apie savo gyvenimą: veiklas, žmones, kuriuos pažįstu, draugus, vertybes, ateities planus. Iš tiesų naudinga pabūti su savimi ir permąstyti savo kasdienybę. O valandų tam turėjau tikrai daug..:)
Įrašą apie amerikiečių ypatumus norėjau parašyti dar vasaros pradžioje, bet kuo toliau, tuo vis daugiau įdomių dalykų apie juos atrasdavau, kol galiausiai nustojau stebėtis ir tiesiog pribrendau parašyti tai, ką teko patirti gyvenant ,,svajonių šalyje“.
Dar prieš keliaujant į Ameriką, žemėlapyje apsižiūrėjau, kad gana netoli mūsų miestelio yra nemažas miestas Atlantic city. Jau tuomet galvojau, kad būtų įdomu ten apsilankyti.
Paskutiniame įraše minėjau, kad dirbu apie 50 valandų per savaitę ir tai mane pakankamai išvargina, tačiau dabar kiekvieną dieną pasiekiau 11-13 valandų rėžimą ir laikausi visai neblogai! Išmokau reprezentatyviai stovėti, kad net priešais dirbanti ledainė kelis kartus pavaišino likusiais ledais. Taip pat atkaliau esmines taisykles, kaip auginti krabus atsiskyrėlius ir visai nebebijau jų laikyti, kai taikosi man įžnybti į pirštą, pradėjau niekur nebeskubėti, nes laiko darbe turiu galybę ir tiesiog mėgautis tai, ką darau. Juk ten beveik gyvenu. Tik bendradarbiai dar vis stebisi, kaip mes taip galim be paliovos dirbti. Ir kartais nebejaučiu kojų, nes sėdėti yra uždrausta. Atrodo, kad birželio 6 diena, kai tik pasiekėm Ameriką, dar buvo visai neseniai, o štai jau po truputėlį artėjam prie liepos mėnesio. Vakar prasidėjo trečia mūsų darbo savaitė, jau gavom pirmąjį atlyginimą, vėl laukiam naujų gyventojų, nes lietuvės išsikraustė, po truputį bandom įgyvendinti savo užsibrėžtus planus. Pirmiausias – gauti laisvadienį visoms tuo pačiu metu. Tuomet jau galėsim nebe tik work, bet ir travel.
Mūsų darbas iš esmės nėra labai sunkus ir visai įdomus. Pirmąsias savaites galvojau, kad ir nemonotoniškas, bet dabar pamažu ateina ir rutinos jausmas. Ypač tada, kai nėra žmonių, o Tu sau pavyzdingai stovi ir žiūri į vieną tašką. Nes valandų liko daug, o atsisėsti ar užsiimti ne su darbu susijusiais dalykais negalima. Kadangi vakar buvo 37 laipsniai karščio, niekur išlįsti prieš darbą nesugebėjom. Pakartoti praeitos dienos avantiūrą ir per tokį karšti eiti į paplūdimį kažkaip nebedrįsom. Tačiau! Nusprendėm, kad reikia pasidaryti sąrašą, ką šitame miestelyje per vasarą būtinai reikia nuveikti.
Šeštadienio rytą prabudau pagaliau žvali ir kupina jėgų. Ši diena pas mus buvo ypatinga, kadangi paminėjom Ugnės gimtadienį. Nusprendėm, kad smagiausia būtų įsikurti paplūdimyje, todėl su Gabriele prigriebėm reikalingus atributus ir jaukiai įsikūrėme ant vandenyno kranto. Iš šokoladinių keksiukų beveik nieko neliko, kadangi buvo labai karšta, bet pasisėdėjimas iš tiesų vykęs.
Tik atvykusios į mūsų miestelį Seaside Heights supratom, kad taip ir neišsimiegosim iš karto, nes reikėjo keliauti pas darbdavį susitvarkyti dokumentus ir susipažinti su darbo vieta bei nauju būstu. O su juo dar įvyko ir nesusipratimas, jei tai taip švelniai galima pavadinti.
|
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|