Šiandien ryte prabudau ir prisiminiau „Mažąjį princą“. Tiksliau, jo dalį apie lapę, kurią reikia mokėti prisijaukinti. Nusprendžiau, kad galvojant apie savo gyvenimą, dar kartą reikia šią ištrauką susirasti.
0 Comments
Smagus bei kiek ironiškas žvilgsnis. Įkvėpia!:))
,,(...)Aš pasirėmęs į jį ant tapeto uždedu. Kas tas tapetas? Aš gyvenu čia? Negyvenu. Ar kažkas ateis pas mane? Ne, neateis.(...)“ Kartais rašau eiles, kurios nesirimuoja.
Mano gyvenime. Jos byra tarp pirštų, padrikai sukasi sukasi ratuku... Ir išgyventos realiame pasaulyje nutūpia ant balto popieriaus. Kartais atrodo, kad esame maži vikšreliai, kurie nuolatos juda, kruta, šliaužioja, dirba ar tiesiog žemiškai elgiasi. Dėl to, kad labai laukiame rytojaus. Ir visai nesvarbu, kad ši diena daugiau nebepasikartos. Visada dedame viltis į kitą - gražesnę ir pakilesnę nei ši. Visada planuojam į ateitį, kalbam apie tai, ko norim ar kas bus, o liūdnom dienom į viską spjaunam ir tvirtai įsikabinę į savo mažą pasaulėlį bandom iš jo išlįsti.
Graži seniena.
2009-01-04 Pastaruoju metu jaučiuosi tuščia kaip didžiulis afrikietiškas ąsotis. Tik kartais vėjas įsisupa, prašvilpia, ką nors įmeta ir vėl ramu. Taip kaupiasi šiukšlės. Susipažinau su vienu vaikinu, pradėjom bendrauti ir šnekėti visokias nesąmones. Per vieną iš pirmųjų pokalbių jis manęs paprašė sukurti minimalų tekstą iš trijų žodžių: degtukas, popierius, segė.
|
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|