Kai suvokiau, kad vasara jau keliauja į pabaigą, pasakiau sau – šį savaitgalį reikia kažkur išvažiuoti. Netikėtai iš Bardai.lt gavau naujienlaiškį apie artėjantį Purpurinį vakarą ir viskas susidėliojo kažkaip natūraliai.
0 Comments
Taip prasidėjo naujas, dar neišbandytas ir organizatorių nuliaupsintas festivalis Granatos Live 2013 – su ilgutėle eile prie įėjimo.
Kai pasigirdo griaustinis ir žemė pradėjo ruoštis prausimuisi, nusprendžiau, kad savo patogiame krėsle laikas savo mintis pravalyti ir man. Viską pasvėrus, gerų emocijų šiomis dienomis daugiau nei blogų. Studijos baigtos, ką veikti toliau, daugiau mažiau aišku, geras oras, tikiuosi, dar sugrįš, o dar kiek vasaros planų!
Praeitą antradienį dalyvavau Dr. Frank Thomas Meyer paskaitoje ir žiūrėjom vieną trumpametražį filmuką. Girdžiu svajingai sakant:
-Pažiūrėk, čia tikriausiai Vokietijos metro. -Ne, čia Paryžius... O man kirba širdy. Čia gi Niujorkas. Tikrai žinau! Ir tada pamačiau, kad patamsyje žiba akys. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė lapė. Nepatikėjau ir bandžiau save įtikinti, kad ten šuo. Tačiau viskas įvyko taip greitai, kad nespėjau pasakyti Jonui. Mes priartėjome, gyvūnas staiga pakilo ir išsigandęs prie kojų šmurkštelėjo į šoną. Lapė. Didelė. Mieste.
Ir taip laukiam, kol galutinai sutems ir pasirodys Niujorko žiburiai. Tomas įsijungė savo mėgstamiausią pastarųjų dienų dainą, padavė vieną ausinę ir sako: ,,o Tu kada nors prieš du metus būtum pagalvojus, kad dabar stovėsi kone ant Empire state pastato stogo ir matysi visą Niujorką?"..
Kai stovi ilgas valandas darbe, kyla daug minčių. Per šią vasarą apgalvojau iš tiesų daug dalykų apie savo gyvenimą: veiklas, žmones, kuriuos pažįstu, draugus, vertybes, ateities planus. Iš tiesų naudinga pabūti su savimi ir permąstyti savo kasdienybę. O valandų tam turėjau tikrai daug..:)
Įrašą apie amerikiečių ypatumus norėjau parašyti dar vasaros pradžioje, bet kuo toliau, tuo vis daugiau įdomių dalykų apie juos atrasdavau, kol galiausiai nustojau stebėtis ir tiesiog pribrendau parašyti tai, ką teko patirti gyvenant ,,svajonių šalyje“.
Dar prieš keliaujant į Ameriką, žemėlapyje apsižiūrėjau, kad gana netoli mūsų miestelio yra nemažas miestas Atlantic city. Jau tuomet galvojau, kad būtų įdomu ten apsilankyti.
Paskutiniame įraše minėjau, kad dirbu apie 50 valandų per savaitę ir tai mane pakankamai išvargina, tačiau dabar kiekvieną dieną pasiekiau 11-13 valandų rėžimą ir laikausi visai neblogai! Išmokau reprezentatyviai stovėti, kad net priešais dirbanti ledainė kelis kartus pavaišino likusiais ledais. Taip pat atkaliau esmines taisykles, kaip auginti krabus atsiskyrėlius ir visai nebebijau jų laikyti, kai taikosi man įžnybti į pirštą, pradėjau niekur nebeskubėti, nes laiko darbe turiu galybę ir tiesiog mėgautis tai, ką darau. Juk ten beveik gyvenu. Tik bendradarbiai dar vis stebisi, kaip mes taip galim be paliovos dirbti. Ir kartais nebejaučiu kojų, nes sėdėti yra uždrausta. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|