Taip prasidėjo naujas, dar neišbandytas ir organizatorių nuliaupsintas festivalis Granatos Live 2013 – su ilgutėle eile prie įėjimo. Į kurį festivalį važiuoti, nuspręsti nebuvo labai paprasta. „Tamsta“ ilgai neteikė jokios informacijos apie grupes, „Karklė“ po atostogų prie jūros atrodė tolokai, „Positivus“ beprotiška, bet dar toliau ir brangiau. Todėl nusprendėme išbandyti naują vardą. Iš tiesų festivalių šiemet visa galybė. Prasidėjo, o gal greičiau įpusėjo nauja mada. Ir visai nesvarbu, nei tikslus konceptas, nei ateities perspektyvos. Svarbu, kad ne vieną dieną, kad gamtoje ir pavadinta Festivalis. Šis man visai patiko, tik pradžioje nugąsdino didžiulė erdvė. Iki didžiųjų scenų – pusvalandis, iki paplūdimio – taip pat. Kur eiti, nelabai aišku. Pradžioje mus pavežėjo keturačio priekaboj, išlipam, o pasirodo, dar eiti nemažai. Bet dabar jau galėčiau pravesti ekskursiją po Rumšiškes. Nuo kiekvieno priklauso, ko ten važiuoja į festivalius, bet aš ne iš tų, kurie visą laiką sėdi palapinių miestelyje ir gurkšnoja. Praleisti laiką vietų tikrai buvo apstu. Trys skirtingos erdvės su scenomis ir pramogų zona, kur galėjai pasigaminti aitvarą, pajodinėti, žaisti lauko žaidimus, apsipirkti, pasigaminti tatuiruotę ar net pasipudruoti nosį. Arba tingiai pagulėti ant šieno su kaljanu rankoje.
Kaip ir visuomet publika ošė pagal G&G Sindikatą, Liūdnus Slibinus, Skamp, kurie nebekurdami naujų dainų, prisiminė savo susikūrimo pradžią. Gyvai grojančius norėjau pamatyti Beissoul, kurie nustebino savo kokybe, meile savo muzikai. Taip pat patiko Saulius Prūsaitis su Jazzu, kurie pasislėpę po projektu Darlings, ant scenos dainavo kiekvienas savo dainas. Taip iki galo ir nesupratau, kodėl jiems taip drąsiau, kai teturi vieną bendrą dainą. Kalbant apie visų lauktus grandus, The Asteroid of Galaxy tour mačiau tik koncerto galą, nes prispaudė žemiškesni poreikiai, tačiau jie man pasirodė pakankamai nušluoti savo šlovės. Dainų turi tikrai gerų, minia linksminosi, bet juos mieliau būčiau išgirdus bent keletą metų anksčiau. Jamie N Commons, James Morrison dėmesio tikrai verti, tik programoje buvo gana keistai išdėlioti. Jie man tokie tinkami prie vyno, o ne 12 val. nakties, kaip kad grojo James Morrison. Keisčiausia pamatyti buvo Dub Fx, grojantį su gitara Girl from Ipanema. Dub Fx! Bet ko nepasitaiko, kai dar šiais laikais sugeba dingti bagažas su visais instrumentais. Reziumuojant festivalį, kažko lyg ir trūko, kažkas lyg ir buvo ne vietoje (mokami dušai?!), bet gerai! Nuotaikai pakelti visi klykavo nejuokingą pokštą „Kur dingo Marius?“, dainavo Žalia balta ir skandavo pagarsėjusį šūkį Už Lietuvą, vyrai! Manau, kad Granatos live 2014 tikrai bus ir jie mėgins tapti vienu iš kasmetinių festivalių, tad gal susimatysime tenais ir kitąmet.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|