Praeitą antradienį dalyvavau Dr. Frank Thomas Meyer paskaitoje ir žiūrėjom vieną trumpametražį filmuką. Girdžiu svajingai sakant: -Pažiūrėk, čia tikriausiai Vokietijos metro. -Ne, čia Paryžius... O man kirba širdy. Čia gi Niujorkas. Tikrai žinau! Nors po kelionės iš Amerikos praėjo jau visas mėnuo, dar vis sunku sugaudyti visus įspūdžius. Kiekvieną kartą pamačius kažką susijusio su aplankytomis vietomis, apima jausmas: „Buvau.. Noriu dar! Grįšiu!..“ Pirmasis mūsų susitikimas įvyko birželio 7 dieną, kai ankstyvą rytą su Ugne iš autobusų stoties išėjom nusipirkti kažko valgyti. Buvo tamsu, aplink daug benamių, reikia susirasti kokio nors maisto parduotuvėlę, o mes be galo pavargusios, nes keliavom beveik parą. Pamenu, keliu galvą, kad pamatyčiau tą didybę ir negaliu! Prireikia pastangų pamatyti dangoraižių viršūnes. Juk jie tokie dideli.. Tas jausmas neapleido manęs visą vasarą. Labai norėjau sugrįžti čia vėl. Ir grįžau vasaros pabaigoje. Tiesa, Laisvės statulą, Brooklino tiltą ir kitus Niujorko atributus pirmiausia pamačiau Las Vegase. Sakau: „O, ir šitą, ir šitą dar reikia pamatyti.“ Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko Empire State building garsioji apžvalgos aikštelė, įsikūrusi 102-ame aukšte. Ten praėjus didelį apsaugos postą ir pakilus dviem liftais, gali mėgautis tiesiog beprotišku vaizdu – visu grožiu atsiveriančiu Niujorku. Su keliais lietuviais – Dovile ir Tomu – ten apsilankėme vieną vakarą, kuomet leidosi saulė. Nors aukštai buvo gan vėsu ir vėjuota, nieko panašaus nejaučiau - vaizdas atpirko visos vasaros begalines darbo valandas, nuovargį ir patirtus sunkumus. Iš tiesų visa kelionė tai atpirko! Nors neišvaikščiojau muziejų, tačiau metro, dangoraižiai, minios žmonių, Times Square aikštė buvo kasdieninis atributas, kur gerdavom kavą iš Starbucks ar Mcdonalds ir planuodavom savo veiklas. Kartą net pusiau ją aplenkėm, nes pabodo. Taip pat buvau Bronxo zoologijos sode, kurį dar kartą priminė neseniai pasirodęs „Madagaskaras 3“, mačiau Laisvės statulą, Centrinį parką, kuriame iš triukšmingo miesto gali staiga persikelti į gražią gamtą, Chinatown'ą su savo purvinomis gatvėmis ir pigiais daiktais ir dar galybę vietų. Kadangi Niujorke iš pradžių praleidom vieną dieną, o po Las Vegaso vėl grįžom 4 dienom, jis atrodė tarsi namai, kur gyvenimas verda savame šurmulyje.
Kai pabūni ten, atrodo, kad visada atrasi, ką dar galima pamatyti. Jis niekada nemiega, bet ne visur drąsu užsukti. Čia gali užeiti į kokį begalinį pastatą, įsikūrusį tarp kitų dangoraižių ir paplaukioti laiveliu Centrinio parko ežere, kur niekada nepasakytum, kad esi Niujorke. Ir visa tai vilioja. Tikriausiai neilgam laikui, nes toks didelis miestas ne kiekvienam. Bet čia pabūti - neįkainojamas potyris.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|