Kai pasigirdo griaustinis ir žemė pradėjo ruoštis prausimuisi, nusprendžiau, kad savo patogiame krėsle laikas savo mintis pravalyti ir man. Viską pasvėrus, gerų emocijų šiomis dienomis daugiau nei blogų. Studijos baigtos, ką veikti toliau, daugiau mažiau aišku, geras oras, tikiuosi, dar sugrįš, o dar kiek vasaros planų! Iš dalies dėl visko kalta vasara, kuri turi savo atributų: ežerai, palapinės, baidarės, mergvakariai, vestuvės, jūra, festivaliai ir... atostogos. Jas sau pasidovanojau po poros mėnesių aktyvaus gyvenimo keturiais frontais: darbas-sesės mergvakaris-vestuvės-baigiamasis. Todėl dabar lengvai dirbu ir bandau išnaudoti laisvas vasaros valandas ir minutes. Nuotraukose galima pamatyti sesės mergvakarį ir šiek tiek vestuvių nuotraukų. Visą laiką jaučiau, kad tai ypatinga šeimos šventė, juk sesuo yra labai brangus žmogus. Tačiau, tai, kad viską suorganizuosim per 7 savaites, buvo netikėta. Be vestuvių planuotojos, su 60 žmonių ir dviejų dienų švente. Praėjus kiek laiko, daugžodžiauti nebesinori, tiesiog tai buvo tikrai geras laikas. Tiek mergvakaris, kurių nemėgstu, buvo gražus. Be limuzinų, alkoholio, klubų ir kitokių panašių dalykėlių. Mes piknikavom, pynėm vaikinėlius, atlikom ritualus pagal lietuvių liaudies šventes, gaminom muilį, darėm suši ir galiausiai nuėjom į Jazzu koncertą. Vestuvės prabėgo labai greitai, muzikantai sakė, kad įvykdė vos 30 procentų savo programos. Čia dalyvavo ir armėnai, ir rusai, ir lietuviai, tačiau visi susišnekėjo, smagiai šoko, o ryte valgė armėniškus šašlykus ir dar ilgai nesiskirstė. Po visų švenčių su Jonu ir jo tėvais savaitę poilsiavome Latvijoje, prie jūros. Labai gera buvo taip atsipūsti, nes po bruzdesio Vilniuje, iškeliavome į visišką ramybę ir tylą. Ten simboliškai paminėjom draugo gimtadienį, aplankėm vietinį kaimelį su jo senom kapinaitėm ir mėgavomės gražiais saulėlydžiais su Dixit. Kartą bevaikščiodami radom žinutę butelyje, kur beveik prieš mėnesį merginų kompanija šventė mergvakarį ir būsima nuotaka parašė, kad po savaitės išteka už nuostabaus vyro. Tą butelį išmetėm atgal į jūrą. Gal dar kažkam pasiseks pasidžiaugti tokiu radiniu. Ketvirtadienio vakare trumpam buvau grįžusi atsiimti diplomą ir vėl iškeliavau ilsėtis. Tiesa, dėl diplomo iš pradžių buvo visokių minčių. Kovingai aiškinausi apeliacijos procedūras, netgi buvau pasiryžusi baigimo dokumentą gauti vėliau nei kiti, bet gerai, kad pyktis baigiamojo darbo procedūroms galiausiai sumažėjo (bet ne praėjo!) sulyg atostogomis. Taip kad atsiėmiau popierių ir su džiaugsmu užvėriau šį gyvenimo etapą. Rudenį prasideda kitas! Kaip ,,Stiliaus“ žurnalui rašė lenktynininkas Benediktas Vanagas, reikia tiesiog į viską žvelgti pozityviau. Žmogus, kuris turi svajonių, aistrų ir būna savimi, yra gražus, o jeigu nori būti laimingas, apsispręsk toks būti.
Būkit gražūs. G.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|