Paskutiniame įraše minėjau, kad dirbu apie 50 valandų per savaitę ir tai mane pakankamai išvargina, tačiau dabar kiekvieną dieną pasiekiau 11-13 valandų rėžimą ir laikausi visai neblogai! Išmokau reprezentatyviai stovėti, kad net priešais dirbanti ledainė kelis kartus pavaišino likusiais ledais. Taip pat atkaliau esmines taisykles, kaip auginti krabus atsiskyrėlius ir visai nebebijau jų laikyti, kai taikosi man įžnybti į pirštą, pradėjau niekur nebeskubėti, nes laiko darbe turiu galybę ir tiesiog mėgautis tai, ką darau. Juk ten beveik gyvenu. Tik bendradarbiai dar vis stebisi, kaip mes taip galim be paliovos dirbti. Ir kartais nebejaučiu kojų, nes sėdėti yra uždrausta. Tiesa, dabar dirbu visai kitur. Mėnesį praleidus tarp žaidimų automatų mane perkėlė į firminių batų, drabužių, įvairiausio plauko board’ų parduotuvę, kuri labiausiai skirta kokybę vertinantiems žmonėms ir surferiams. Iš esmės čia lengva ranka gali palikti daug pinigų – viskas brangu. Tačiau čia dar galima rasti krabų atsiskyrėlių, gyvenančių savo kriauklėse. Tai šios vasaros geriausiai parduodamas dalykas. Į parduotuvę mane atkėlė gana netikėtai. Tiesiog dienomis, kai būdavo daug klientų ir reikėdavo pagalbos, mane siųsdavo padėt. Tai nieko nežinodama tiesiog stovėdavau ir prižiūrėdavau, kad nieko nevogtų. Būdavo beprotiškai nuobodu, o ir tas nuolatinis mėtymas visada vargindavo. Tačiau vieną dieną naujame tvarkaraštyje neberadau savęs įprastoje vietoje. Vuolia. Oficialiai perkelta. Iš pradžių nežinojau, čia džiaugtis, ar ne. Bet dabar galvoju, kad geresnės darbo vietos ne tik Casino Pier komplekse, bet ir Seaside Heights miestelyje negalėjau gauti. Čia gali dėvėti savo drabužius ir, svarbiausia, moka už viršvalandžius. Viena iš nedaugelio vietų, kur tokia laimė nutinka. O ir šiaip čia viskas gana išlaikyta, viso Pier savininkas miršta dėl parduotuvės, tad nuolatos ją tobulina, klausia ir mūsų nuomonės. Čia gali nieko neatsiklausus išeiti pertraukos ir daugiau mažiau nuspręsti valanda trumpiau ar ilgiau norėsi pasilikti darbe. Viskas ramiau, laisviau ir žmogiška. O atlyginimas motyvuoja. Manau, kad man tiesiog pasisekė. Po mėnesio visokių mėtymų šen bei ten galiu dirbti vienoj normaliausių parduotuvių miestelyje. Nustojau burbėti, kad čia baisiai nuobodu, ir kai vakar paleido mane po 11 valandų darbo, nes visiškai nebuvo žmonių, net likau nepatenkinta. O kur dar viena mano valanda? Reikia dirbti:)
Va, tokia optimistine gaida ir baigiu.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|