Besikraustydama radau apsiglamžiusį voką. Galvoju, šiaip prastos būklės vokų nelaikau. Atsidarau. Ten žemėlapis, šalia kelios nuorodos ir viskas. O tada galvoj krūva minčių, prisiminimų, truputis nostalgijos ir nenumaldomas noras prisiminti tos dienos įvykius. Taip grįžau į ketverius savo gyvenimo metus. Susiradau savo senutį išorinį diską, pradėjau žiūrėti vienus albumus, kitus. Keliauti per įvykių, nuotaikų ir emocijų virtinę. Kai kur juokinga, kai kur galvoji, kaip drąsu, kai kur sunku. Taip labai labai. Dabar mintys brandesnės, žmonės labiau išjausti, kelionės labiau pamatuotos, o tuomet gi buvo visko. Nusprendžiau nuotraukas susikelti į debesį, kad jas išsaugočiau. O tam, kad persikelčiau, reikia jas peržiūrėti, pratinti ir naujai sukelti į atskirus albumus. Atrodo, kas čia tokio. Pabandykit patys. Vieną vakarą išsirinkau pačias smagiausias. Kėliausi albumus, dalinausi su savo brangiausiom ir juokėmės. Visą vakarą tiesiog praverkiau iš juoko. Visai nesvarbu, kad karantinas. Užteko ir messengerio – susirašinėjom kaip pašėlusios ir krykštavom. Pavyzdžiui, čia pirmasis festivalis, kuriame buvau – Be2gever. Išgyveno trejus metus, o mes buvom paskutiniaisiais. Kai dabar pagalvoju, ten buvo daug smagumo ir mažai verslo, todėl, matyt, ir neišgyveno. augai menų scenoje turėjo magijos pasirodymą, todėl gavom kvietimus ir mes. Aš suveikiau dar keletą. Mes buvom septyniese, marga publika. Buvom pasistatę milžinišką palapinę, kurią vadinom mažosiomis Norviliškėmis. Tad bastėmės po koncertus, ėjom pieštis ant kūno, valgėm konservus, sesė visiškai nusitrumpino plaukus (iki šiol lankosi pas tą patį kirpėją), maudėmės purvo vonioje – pasiėmėm viską, ką mokėjom. Pamenu, viena iš didžiausių muzikinių žvaigdžių buvo Empire of the Sun. Dainuoja prastai, dėl vaizdo malasi su gitarom, bet šokėjas atsivežė fantastiškas. Iki šiol šios dvi dainos man kelias malonias emocijas. Ką ten – jos nuostabios! Empire Of The Sun - We Are The People www.youtube.com/watch?v=hN5X4kGhAtU Empire Of The Sun - Walking On A Dream https://www.youtube.com/watch?v=eimgRedLkkU ---- O čia mes švenčiam Roo gimtadienį. Apie gimtadienius kada nors parašysiu atskirai, nes juos ilgą laiką šventėm kosmiškai. Nuo American next top model su apsipirkimu kilograminėj iki orientacinių (surask visus draugus), Factor Straxa, įvairiausių staigmenų ir pan. --- Čia mūsų garsieji Ledo rūmai, prie kurių su draugėm esam praleidusios belekiek daug laiko. Nes kai sėdi priešais pastatą, matai jame atsispindinčius kreivai atsivaizuodančius automobilius. Mažai žmonių, graži pievelė ir daug laiko pašnekesiams bei kvailionėms. Draugės iki šiol man prikaišioja, kad kartą ten vienam agresyviam vairuotojui, t.y. marozui, kuris iš savo automobilio pradėjo kabinėtis, parodžiau necenzūrinį ženklą ir turėjom bėgti per kapines. ---
Taip bežiūrėdama, dalį nuotraukų susikėliau iš karto, mažiau įdomias prarūšiavau per kelis kartus vėliau, o dalis liko. Atsidariau vieną kartą, po savaitės pabandžiau dar kitą ir suprantau, kad kai kurie dalykai geriau tegu išlieka širdyje, o ne nuotraukose ir ilgainiui tiesiog pasimiršta. Pasirodo, kartais reikia daug drąsos pažiūrėti praeičiai į akis. Visai ne dėl to, kad nutiko kažkas blogo. Tiesiog tie įamžinti prisiminimai turi didelį emocinį krūvį. Ką daryti su senom meilėm? Su žmonėm, su kuriais ne tik nebepalaikai ryšio, bet ir nebenorėtum jo susigrąžinti? Su nenusisenukiais vakarėliais, gėdingom akimirkom ir menkavertėm pažintim? Paleisti. Ir man tam dar neužteko kelių prisėdimų. ---- Tiesa, nuotraukų, susijusių su žemėlapiu, taip ir neradau. Jos, matyt, įrašytos kažkur į senus CD, tie CD pas tėvus namuose – mano senajame kambaryje. Pasakiau sau, kad po karantino būtinai juos rasiu ir galutinai išsikraustysiu ne tik fiziškai, bet ir su savo sentimentais.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|