Šiandien radau keletą miniatiūrinių rašliavų ir nusprendžiau jas pasilikti. Kad ir kompiuteryje. Tram param.. Senos mintys iš pakampių. ,,Kaip keista, bet kai susergu, dažniausiai guliu šiltai įsisupus į antklodę ir žiūriu į lubas. Tiksliau, į linijas, skiriančias neaiškios šviesios spalvos lubas ir ryškiai oranžinę sieną. Tokia mano mažo pasaulėlio aukštyn galva dalis." (Kai labai sirgau) ,,Visi mes ieškome VARIANTŲ. Arba jų nepaliekame. Kaip jaustis?' ,,Kartais noris atsisėt ant lovos ir daužyt galva į sieną. Tai gali tapti užsiėmimu, hobiu.. Gali skaičiuot, kiek jau atsitrenkei ar kiek kartų pajautei skausmą savo viršugalvyje. Ir taip kiekvieną kartą, kai tau blogai. Daužai galvą ir keiki visą pasaulį už tai, kad nesugebi niekuo geriau užsiimti, už tai, kad nemoki spręsti problemų, per daug į viską gilinies, esi naivi, nieko negebi, o galiausiai ir kitiems gadini gyvenimus per daug kišdama savąjį." (Seniai seniai seniai) ,,Kvepia myli gėlės murkia Vienaragis neramus Musė žalia pievis kurkia Gaudom aitvarus pas mus?" (eilėraštukų kūrimo metas) ,,Kai tik apsidairai, vien juokas, ašaros, žmonių srautai ir.. įsisenėjęs laikas. O aš esu mažulytis taškas šių dienų visuomenėje. Musė, ropinėjanti savo susikurtame pasaulėlyje, kuriame galiu vaikščioti net ir aukštyn kojomis." (rasta vienam sąsiuviny)
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|