Pamenu, kartą su savo dviem brangiausiomis turėjome puikų laiką drauge, kad plepėjom iki ryto ir džiaugėmės ilga, besitęsiančia akimirka. Julija užmigo, o mes su Roo susitikom virtuvėje ankstyvam pusrytėliui. Ji tepa sumuštinį, o aš sakau: „Kam tiek dešros?“. Ji: „O ką daryt, kai gyvenimas glosto?“.
Va, taip va. Ta proga išėjom pasivaikščiot po dar pusiau miegantį miestą ir šnekėjom apie ateities planus. Kai pagalvoju, tiek daug kas pasikeitė per tuos trejus–ketverius metus. Ir kaip vis dėl to gerai tai yra.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|