,,Keistuolių" teatro spektaklyje ,,Meilė iš paskutinio žvilgsnio" metu skamba dainos pagal D.Čepauskaitės, L.Degėsio, J.Kunčino, J.Strielkūno, A.Verbos tekstus. Šis Daivos Čepauskaitės eilėraštis mane labai labai sužavėjo. Prisiminus senus gerus laikus, pristatau: Noriu pasakyti – myliu, bet gėda, dar apsijuoksiu, todėl sakau – nekenčiu. Noriu pasakyti – nekenčiu, bet neturiu priešų, todėl sakau – į sveikatą. Noriu pasakyti – labas,
bet galiu pasakyti per garsiai, todėl apsimetu nepastebėjęs. Noriu pasakyti – sudie, bet bijau, kad sugrįšiu, todėl nieko nesakau. Noriu nieko nesakyti, bet bus per tylu, todėl sakau – lyja. Noriu pasakyti – šalta, bet gali neišgirsti, todėl šilčiau apsirengiu. Noriu pasakyti – eisiu, bet šalia nieko nėra, todėl paprasčiausiai einu. Noriu pasakyti – žvirblis, bet gal ne taip supras, todėl sakau – akmuo. Noriu pasakyti – skauda, bet jau sakiau, todėl sukandu dantis. Noriu pasakyti – smarvė, bet negražu, todėl nekvėpuoju. Noriu pasakyti – velniop, bet ir taip aišku, todėl sakau – sriubos nori? Noriu pasakyti – kodėl, bet į kvailus klausimus niekas neatsakinėja, todėl sakau – nieko, nieko. Noriu pasakyti – gražu, bet dėl skonio nesiginčijama, todėl sakau – vakar. Noriu pasakyti, bet nesakau, nes negaliu, o kai galiu – nenoriu. Noriu pasakyti – noriu, bet norai ne visada pildosi, todėl sakau – karamelė arba šiaip kvailystė. Noriu pasakyti – taigi, bet tokiais atvejais nieko nesakoma, todėl sakau – geras oras. Noriu pasakyti – be reikalo, bet be reikalo, šiaip sau juk nešnekėsi. Čepauskaitė, Daiva. Nereikia tikriausiai būtina: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
0 Comments
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|