Visų pirma galbūt turėčiau pradėti nuo to, kad turiu dvi nuostabias drauges. Juliją ir Rolandą (Roo). Mes visos esame labai skirtingos tiek charakteriu, tiek išvaizda. Vis dėlto per daugelį metų (pažįstu nuo darželio, keliai suvedė penktoj klasėj) susigyvenom, pripratom prie kiekvienos savitumo. Sau esame išskirtinės tuo, kad gyvendamos visiškai skirtingus gyvenimus, gerbiame ir mylime viena kitą. Visada gebam pasijuokti iš savęs ir be galo mėgstam daryti kvailus, kartais gana vaikiškus dalykus. Toks tas mūsų mažas pasaulėlis kartu. Šiandien noriu papasakoti apie vieną iš smagių susitarimų, kuris gimė vieną vakarą geriant arbatą iš savo mėgstamų puodelių pas Roo. Dažnai prisimenam laikus, kai tekdavo mokytis eilėraščius rusų kalba, todėl tą vakarą su Rolanda besijuokdamos pradėjom juos deklamuoti. Aišku, po pusę teksto, nes tik tiek visada mokėjom. Vėliau visos pradėjom kalbėti eiliuotai, maivytis ir kai jau ruošėmės eiti namo, kažkuriai staiga kilo mintis kurti ketureilius. Kai vėlai grįžti namo. Arba negrįžti iš vis. Juokas po juoko, bet iš tiesų susitarėm sukurti po eilėraštuką ir nusiųsti kitoms dviems, jei grįžti namo vėliau nei 22 val.
Pirmuosius sukūrėme tik grįžusius namo, tačiau vėliau jų buvo dar ne vienas ir ne du.. Tam, kad išsaugočiau, juos surinkau ir noriu pasidalinti...:) Gražaus laiko! Roo: Gruodžio 26 d. Dėl koncerto: Jau užgeso visos šviesos, Tik Kalėdų eglė žiba. Tuoj paaiškės magijos tiesos, Kol žibintai kliba. Julija: Gruodžio 23 d. 22:59h. Grįžus po susitarimo. Neatleistinos eilės:D Grįžo Julija namučio, O Rolanda vis dar ne. Sakė man Kalėdų senis, Kad Giedrutė nenėščia. Gruodžio 24 d. Graudi žuvies istorija: Medžių lapai geltoni, Medžių lapai žali. Tu mane sužvejojai, Tu mane gamini. Gruodžio 26 d. Rastas ekskliuzyviniam senam laikrašty: Neprašau tavęs inkliuzo Jame žemės turinys Daugiaspalvis gintarėlis Bus man didis radinys. Gruodžio 27 d. 02:50h. Šulinukan aš ėjau Pasisemti vandenio Tetia sakė, kad mažiau Imčiau gerti degtinio. Sausio 2 d. 23:57h. Už Naujuosius: Pūtė perpūtė papus, Bet aš neliūdėjau. Sakė, mandarinų bus Batų pardavėjas. Sausio 7 d. 00.57h. Dėl šito neatleidžiu:P Už savaitgalį: Giedrutė bučiavo Modestą Ir Dievas staiga tarė: Kad tik tavęs neapleistų Didžioji pasaulio baidarė. Sausio 9 d. 02:06h. Sakyčiau įspūdingas.;DD Šprotais šiandien lijo, Šprotais šiandien lis. Skinki man leliją, Kol ji zjbs. Sausio 21-22 d. Prasiskolinau truputį, Mano mielosios ašai. Pasukiosiu čiut lemputę, Gal nepyksit jau labai. Ryt egzaminą rašau va, Nikuja nemoku aš, Na bet Laura gi ne qulva, Rolos draugė ji, supras! Ką gi daro mūs Giedrutė? Sėdi, mokosi namie? Ne! Atostogos mažutei, Meilė, šokiai, tebūnie! O Rolanda gal jau miega? Copperfield'as gal su ja? Paslapty tegul tai lieka, Po Las Vegaso žvaigžde. Na, o aš grąžinus skolą, Sau ramiausiai užmiegu, Labanaktukas, mielos ponios, Pabučiuoju, išeinu. Aš: Spėju, kad negrįžau iš kaimo: Besmegenio nosis slysta, Tirpsta sniegas pamažu Nuo stogų varvekliai tįsta, Pažiūrėt nebegražu. Gruodžio 25 d. (Kalėdos!) 23:17h. Užlaikė tada buvęs vyras. Jis ir sukūrė: Lietus ramiai padengia žiedą, O lūpas kitos lūpos liečia, Tiesa ausis kaltai apšviečia, Bet šiltas jausmas nepalieka. Negrįžau iš kaimo, įkvėpė kaimo gyvūnai: Tyliai nutipeno šuo, Liko įspaudai šlapi Mano meilė tai ruduo Šalta, lapai ir vanduo. Tikriausiai kažkur naktinėjau. Pagalvojau, kad ir aš galiu sukurti šį tą pompastiško: Galėčiau šaukti nebyliu, Kai šitaip tyliai sninga. Bet tavo maldos pakelia Ir šilto jausmo nebestinga. Po to, kai panos užprotestavo skaityti mano romantiškus pasvaiščiojimus:D Už Naujuosius: Bėgau šiandien per upelį, Pamačiau vazoną. Pagvelbiau aš tą daiktelį – Patekau į zoną. Sausio 19 d. Dėl salsos pamokų, kurios visad baigias vėlai: Valgau tyliai žalią braškę Užsigerdama kompotu Batai mano apsitaškė Nuo medaus klampoto. Atsimenu kaip rašiau namie, bet kodėl vėlai... nežinau: Įsijungė mėnuo šviesą, Atsisėdo ant grindų. Sako: šiandien nebešviesiu, Noriu mėtinių ledų. Rašydama paskutinius, jau buvau įvaldžius savo ,,stiliuką”:D Štai užgeso mėlyna lemputė, Saulė teka per vėlai. Kas ten daro kuti kuti Baltasparniai angelai. P.S.1 Begaudydama eilėraščius ir jų parašymų laikus, atsiminiau, kad susitikom mes dėl to, kad jau visai ant nosies buvo Kalėdos ir keitėmės dovanomis. P.S.2 Galima pastebėti dar du dalykus: tokie susitarimai greitai atsibosta ir iš eilėraštukų matosi kas kiek gastroliavo naktim.:)
1 Comment
Modestas
11/5/2010 12:35:01 pm
cool cool. man patinka. ne tik šitas post'as. visas blog'as kūl :) thumbs up
Reply
Leave a Reply. |
Apie maneŠiandien padaryk kitaip ir rytojus visada bus kitoks. Taip šiandien ir gyvenu. Archyvas
September 2020
Kategorijos
All
|